užaugo...

Ryt diena kai galėsiu pasakyti sau ir visiems, kas norės išgirst, jog štai po 18-kos metų turiu jau galimybę atrišt prilaikančius kuoliukus savo ąžuoliukui...

O jeigu rimtai tai ryt mano pirmagimis bus jau pilnametis...ir džiugu ir truputėli gaila, jau nebebus mano mažiuko Danieliuko...nuo šiol jis jau visas DANIELIUS...

Bėga tas laikas, negailestingai...

Sveikinu sūnau...

Bučiuoju...

Myliu tave.

kepurė mano širdelei

Kadangi mes puikiai augam ir rūbeliai kažkodėl vis sumažėja, tai ir atsinaujint karts nuo karto tenka. O pats geriausias ir galima sakyti pigiausias būdas atsinaujinti - tai ką nors sukurti pačiai...

Žiemužė dar nežada niekur bėgt, o į kiemą norisi, o dar ir ligos klastūnės siaučia...žodžiu reikia saugot galvytę, ausytes nuo šaltuko, taigi teko greit sukurpt mažiukei kepuriuką.

Kadangi ji mano mažoji širdelė, o ne toli ir Valentino diena, tai kažkaip raštelis pats išsimezgė toks ...

Na dabar jau galim ir į kiemą ...VALIO riedam...

dar vis po švenčių...

Na ir tinginystė...baisu. Jau beveik mėnuo prabėgo, o aš vis neprisiruošiu čia užbėgt. Baru pati save...kažkoks meškutės miegas mane užklupo...

Na gerai baigiu pasakoti apie savo darytas dovanėles...

Taigi mano geriausiąjai draugei patobulinau nuotraukos rėmelį ir į jį įdėjau tokią pačią foto (ten mes abi) kokią ir aš turiu kasdien prieš akis...

norėjosi kažko šilto,  todėl ši ``kojinaitė`` su modelino sagutėmis man pasirodė tinkamiausias būdas pasakyt kokia ji man brangi...

Mano draugytės Narutės dukrelėms, kurias labai myliu, padariau štai ką:

Vyresnėlė Mantė gavo nertą zuikutį.

Kadangi 2011 metai Kiškio, tai pamaniau, kad šis zuikis ją saugos kaip talismanas. Bent jau to norėjau jį nerdama, o kaip bus?????

Mažąjai Ugnytei numezgiau riešines, kad nešaltų rankytės...

Kai dovanėlės joms buvo perduotos, nes nebuvo galimybės mums pasimatyti, tai po pokalbio telefonu su Narute, pasidarė labai gera, jog suteikiau savo mielosioms bent mažą džiaugsmo akimirką...

Man džiugu, kad joms patiko...

Ugnytei turiu numezgusi tokias pat kaip riešinės ir blauzdines, taigi kai tik susitiksim, o to labai trokštu ir tikiuosi jog tai įvyks artimiausiu metu, jos bus įteiktos...

Na štai ir aprašiau...

po švenčių

Nors prabėgo jau žiemos šventės, bet tik dabar prisėdau čia parašinėt...

Kažkoks tinginys apėmęs...

Kiek prieš šventes buvo padidėjus energija kūrybai ir visokioms mintims, tai dabar visiškas sąstingis. 

Bet truputį parašysiu ir parodysiu ką buvau padariusi artimiems dovanų...

Kaip ir anksčiau rašiau, norėjosi dovanėles padaryti kiek įmanoma savom rankom, taigi štai kas man išėjo:

Savo tėvukams nutariau padovanoti savo mažylės pirmųjų metų, nuotraukų albumą, kadangi jie nesinaudoja kompiuteriu tai pamaniau jog pamatyti ,bet kada, savo mažąją anūkėlę jiems bus smagu...taigi užsakiusi daug jos nuotraukų sudėjau į albumą, kurį šiek tiek patobulinau karpiniais ir aprašymais...

Mano sumanymas jiems labai patiko ir buvo labai patenkinti, jog pasižiūrėti į anūkėlę galės kai tik panorės...

Savo mielai sesutei įrėminau nuotrauką, kurioje ji su mano mažyle, o dar numezgiau aksesuarų (šalikas-karoliai ir apyrankės) komlektėlį. 

Kiek žinau jai taip pat patiko...

Štai ji su mano dovanomis....

Truputi apie megztą komplektą:

Jis visiškai ekologiškas, nes pagamintas iš jau anksčiau naudotų siūlų, o apyrankių pagrindas iš plastiko butelio, kurį apsukau izoliacine juosta, kad nebūtų aštrūs kraštai ...

Štai šalis-karoliai. Jo dėvėjimo būdų yra daygybė...tiesiog uždėjus ant kaklo, apsukus dukart, surišus mazgą, ar suraišiojus gijas ir t.t.

O čia apyrankės:

Štai kaip jos atrodė neapmegztos :DDDD

O štai kaip komplektėlis atrodo dėvint savininkei

Tai tiek apie dovanėles šeimynos nariams, kurios buvo gamintos mano rankomis...

Visiems kitiems šeimynikščiams teko dovanoti pirktines....bet nors etiketes visiems padariau pati. Kadangi 2011 metai Kiškio metai tai jos gavosi štai tokios:

O kitam kartui paliksiu savo geriausiai draugei ir jos mergaitėms, pagamintų dovanėlių aprašymą...