Atkeliavo pas mus tikra žiema...Su pirmosiomis gruodžio dienomis užėjo toks šaltis, jog drąsiai galima tvirtinti, kad ne tik kalendorinė, bet ir pati pačiausia žiemužė atėjo. Lauke šaltis minus 15 ir daugiau. Po šilto rudens tai taip netikėtai staigiai atšalo, kad nespėjau dar nusiteikti šalčiams. Bet po truputį jau prisijaukinu mintį jog žiemą būna šalta ir netgi labai...Liūdniausia, kad nebegalim su dukrele ilgai pabūti lauke. Ji tiesiog dievina pasivaikščiojimus, tiksliau pasivažinėjimus...Sėdi vežime ir net nejuda, niūniuoja kažką, žvalgosi, arba svajoja. Žodžiu smagu, o ir man patinka pasivaikščioti gryname ore. Einu pamažu, svajoju, kuriu visokius planus arba tiesiog stebiu mažąją ir džiaugiuosi gyvenimu.
Taigi šalčio nemėgstu, tiksliau nekenčiu. Esu šilumamėgė...Man anksčiau būdavo visada vėsu, netgi šalta, bet kai mano gyvenime atsirado mažas stebuklėlis tai net keista, bet dabar šalu vis rečiau. Aišku galima tai paaiškinti taip, jog dabar mažai turiu laiko kada sėdėti ir drebėti, nes vis tapenu: tai paskui ją, tai šiaip lekiu su darbeliais ar rūpestėliais...O iš kitos pusės kai pamastau tai šaltis visai smagu, nes tada tikra Kalėdų dvasia aplanko.
Po truputėli jau kurpiu dovanėles savo artimiesiems. Minčių ir idėjų turiu begalę, bet visų įgyvendinti nepavyks, dėl laiko stokos. Bet ką padarysiu tai po to įkelsiu čia, nes dabar jei parodysiu nebebus staigmena.
Šiandien mieste įžiebta kalėdinė eglutė. Labai norėjau nuvežti mažylę pasižiūrėt visos šventės, bet tas nelabasis šaltis...Bet nieko nulėksim ryt jos pažiūrėt, nes žada jau geresnį orą, taigi Kalėdos atkeliauja...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą