pirmasis blynas

Mano svajonė pabandyti ką nors pagaminti iš modelino, o tiksliau polimerinio molio, išsipildė...Valio.

Aišku didžiausias dėkui Raselei, nes ji mano svajonę ir įgyvendino. Jos visi darbai iš modelino man kažkokia fantastika. Žavėjausi jais (o ypač sagutėmis!!!!) ir dar ilgai žavėsiuos. Jai linkiu tik kuo didesnio įkvėpimo, idėjų ir sėkmės. 

Taigi kai ji man pasiūlė pačiai pabandyti ką nors pagaminti (aišku su jos pagalba), buvau "devintam danguje" iš laimės.

Kadangi turiu daug megztu, nertu megztinių, šalių ir kt. tai visada svajojau turėti sagių-smeigių kuriomis susismeigčiau tuos daiktus. Taigi tikslą ką gaminsiu turėjau ir visa laiminga nulėkiau pas "meistrę"...

Ir štai...tadam...mano pirmieji bandymai iš modelino

Pasirodysiu detaliau:

Smeigės mezginiams

panaudotos pagal paskirtį

Sagutės (jos mane labai džiugina). 

detaliau

Taigi praleidau labai naudingai ir nuostabiai laiką.

AČIŪ

labai smagu gyvenime kažką naujo išbandyti...gal kada ir pati tuom "užsikrėsiu"

dar vis po švenčių...

Na ir tinginystė...baisu. Jau beveik mėnuo prabėgo, o aš vis neprisiruošiu čia užbėgt. Baru pati save...kažkoks meškutės miegas mane užklupo...

Na gerai baigiu pasakoti apie savo darytas dovanėles...

Taigi mano geriausiąjai draugei patobulinau nuotraukos rėmelį ir į jį įdėjau tokią pačią foto (ten mes abi) kokią ir aš turiu kasdien prieš akis...

norėjosi kažko šilto,  todėl ši ``kojinaitė`` su modelino sagutėmis man pasirodė tinkamiausias būdas pasakyt kokia ji man brangi...

Mano draugytės Narutės dukrelėms, kurias labai myliu, padariau štai ką:

Vyresnėlė Mantė gavo nertą zuikutį.

Kadangi 2011 metai Kiškio, tai pamaniau, kad šis zuikis ją saugos kaip talismanas. Bent jau to norėjau jį nerdama, o kaip bus?????

Mažąjai Ugnytei numezgiau riešines, kad nešaltų rankytės...

Kai dovanėlės joms buvo perduotos, nes nebuvo galimybės mums pasimatyti, tai po pokalbio telefonu su Narute, pasidarė labai gera, jog suteikiau savo mielosioms bent mažą džiaugsmo akimirką...

Man džiugu, kad joms patiko...

Ugnytei turiu numezgusi tokias pat kaip riešinės ir blauzdines, taigi kai tik susitiksim, o to labai trokštu ir tikiuosi jog tai įvyks artimiausiu metu, jos bus įteiktos...

Na štai ir aprašiau...

VIENERI...

Na štai mano mažiukei - METAI. Niekaip negaliu atsistebėt, kad taip greit prabėgo tas laikas...

Pirmoji šventė su tortu ir žvakutėmis (tiksliau žvakute) jau įvyko, o prisiminimai apie ją ir pirmieji įspūdžiai mano dukrytę manau dar ir dabar tebelanko...

Štai kelios akimirkos:

 Prabudusi po pietų miegelio labai nustebo radusi tokį neįprastą kambarį. Atrodo nieko įpatingo ir nedariau, tik kelis balionėlius pripučiau, bet ji tai išvydo pirmą kartą gyvenime, todėl jai buvo labai keista, kas čia per daiktai...Jos reakcija mane labai pralinksmino. Ir pagalvojau, kaip mes nebemokam džiaugtis smulkmenomis...O tai juk ištiesų kaip džiugina...Juk viskas iš mažų smulkmenėlių ir susideda...

Savo jubiliatei padariau portretą-prisiminimą šiai progai.

Įrėmintą nuotrauką papildžiau jos delniuko antspaudu padarytu ore stingstančio modelino pagalba. Raidelės parašytos taip pat ant šio modelino sagučių...Po to viskas nulakuota. Sagytės smagios tuom , kad yra kaip koks baltas popieriaus lapas, nes ant jų galima rašyti, piešti, klijuoti ir t.t. ko tik fantazija trokšta. Jos neatlieka savo tiesioginės paskirties, nes labai trapios, bet kaip dekoravimo elementai tai tinka labai. Jas panaudojau ir darant kalėdines dovanėles...Taigi ore stingstantis modelinas man nelabai patinka, bet jį panaudojau šį kartą štai taip...

Manau, kad šią datą įamžinau...o kaip pavyko?...negaliu spręst...

Svarbiausiai, kad mažoji Viktorija buvo labai patenkinta. Krykštavo visą vakarą, džiaugėsi dovanomis ir svečiais. O man daugiau nieko ir nebereikia...

Taigi po žingsnelį žengiam į antrus metus...