jau praėjusių metų darbai

Bėga laikas negailestingai...Jau ir kiti metai, o aš dar nesudėjau visų darbų, kuriuos sukurpiau dar 2011...taigi, kad nepasimirštų man pačiai sukelsiu, jei jau prisėdau. ( kuo toliau, tuo rečiau parašau čia...gėda, pelėda :)

Taigi pirmiausiai dovanėlės kalėdoms:

Mažas šalikėlis draugei

čia jis iš arčiau ir šalikėlio nešiojimo būdai

o kadangi tai buvo dovana, tai pakuotę sumasčiau štai tokią

toliau iš kalėdinių dovanų serijos...tai tunika sesei

kaklas-šalikas numegztas atskirai, kad galėtų nešioti ne tik su tunika, bet ir atskirai.
Štai kaip atrodo ant modelio

Man džiugu, kad jai patiko ir tikiuosi jog ją nešios :)

Kadangi jau rašiau, jog namų interjerą šventėms puošėm abi su dukryte ir daug ką gaminau pati, tai apie kabančias žvakides-žibintus koridoriuje paminėsiu, dar kartą. 

Jas nėriau ant mažų stiklainiukų nuo dukrelės tyrelių. Štai jos iš arčiau...dienos šviesoje ir naktį

laukiam Kalėdų

Pasipuošiau šventėms namus...

Mažoji šiais metais jau laukia irgi Kalėdų su nekantrumu, tiksliau to neaiškaus Kalėdų Senelio, o dar tiksliau jo dovanų...

Taigi puošėm abi...

šiemet mūsų eglė labai jau netradicinė...

židinys...

vaikų kambaryje eglutė tradicinė, bet deja ne gyva, nes man labai jų gaila...tegul auga jos. 

O ir spyglių kambaryje nebūna :)

eglutę turim ir virtuvėje :)

koridorius

 tai štai kaip padirbėjom... Gali jau Kalėdos ir Senelis ateiti :D aišku su dovanomis...

spalvotoji rankinė

Šią rankinę "gaminau" visą vasarą (pribėgdama nuo kitų darbų) ir net nebeliko vasaros jai pranešioti, bet darbas atliktas. O ar ji bus mėgstama ar taip ir gulės nenešiojama...bus matyt? :) 

O buvo taip:

Kažkada buvau nusinėrusi baltą vasarinę rankinę, kuri kažkodėl man nelabai "lipo". Taigi ją prisiminiau, truputėli pataisiau ir kadangi tvarkydama siūlus atradau tokių nei šiokių nei tokių spalvotų siūlų mažų kamuoliukų, kurie niekam tikę buvo, nes vienas dalykas jų po nedaug, kitas dalykas jie ardyti perardyti ir su mazgais, o dar ir storoka medvilnė, tai sumasčiau juos sunaudoti  šiai rankinei pagyvinti

taigi kibau į darbą...

Visada žavėjausi airiškais nėriniais ir dabar nuo jų svaigstu, bet man atrodė jog tai labai kruopštus ir ilgas darbas. Tuo įsitikinau 100 procentu. Ir lenkiu galvą kas tuos nėrinius įvaldęs, nes tai iš tikro labai ilgas ir be galo kruopštus darbas, tiesiog juvelyriškas...

Iš visų turėtų siūlų prinėriau įvairių motyvų ir...

prasidėjo galvos skausmas kaip juos sudėlioti ant rankinės...kadangi norėjau, kad rankinės pagrindas liktų nertas, tai tinklelio atsisakiau, liko variantas prisiūti...

Kaip išdėlioti turimus motyvus irgi buvo didelis galvosūkis...nežinau kaip man pavyko...???, bet...štai ji tokia...

Ji labai jau ryški gavosi, šiek tiek vaikiška, bet sumanymas įvykdytas, o ar ją nešiosiu ??? klausimas...Tiesiog džiaugiuosi ir savim didžiuojuosi, kad darbą pabaigiau iki galo, o ne numečiau, nes tą padaryti norėjau nekartą. 

ilgoji tyla...

Na ir dingau...net pačiai nepatogu. O ištikrūju tai nei dingau nei ką, tiesiog tingėjau rašyti.( O be to ir nuotraukų nebuvo). Kadangi rašytoja aš visai niekam tikusi, tai todėl ir buvo čia pas mane tyla. Per visą vasarėlę darbelių (tiksliau mezginių ir nėrinių) pridariau atrodo kaip ir nemažai, vieni naujai sukurpti, kiti užbaigti. Taigi pradėsiu juos fotografuoti ir įkėlinėti čia, nes atsiskaityti reikia. Cha cha cha...O iš tiesų tai be galo nesmagu kai sugenda fotikas ir nėra kaip įamžinti gyvenimo akimirkų, bei nuveiktų darbų. Aš jau nebegaliu be foto kronikos ( štai pripratimas, ką padaro). Bet pagaliau fotikas vėl yra sveikas ir gyvas todėl kibsiu į darbą...

pavasaris, moters diena, užgavėnės ir ... tapiukai

Na pagaliau pajutau pavasarį...

Saulutė jau rodo savo šilumą, oras jau maloniai kvepia ir šyla, šviesa džiugina ir prabudus ir vakarėjant, žodžiu smagiau ir smagiau darosi...Bevaikštinėdamos su dukrele po kiemą ir mūsų pamiške, jau džiaugiamės paukščiukų giesmelėmis, jiems jau irgi smagu sulaukus šilumos ir šviesos...Su kiekviena diena tų čirenimų vis daugėja ir įvairėja...Smagu jų klausytis. Nors dar sniego palygint daug aplink ir jis visas suledėjęs, bet saulutė jį naikina negailėdama...Valio. Gyvybė gamtoje taip pat jau bunda, krūmai jau aplipo ``kačiukais``. Parsinešėm jų, kad džiugintų akį ir kambaryje...žodžiu gera.

Kadangi šiandien kovo 8-oji, moters (tulpių) diena, o šiais metais dar ir užgavėnės tai ją paminėti buvo privalu. Aplankėme mažąjį Tomuką. Tiesa sakant jau nebe tokį ir mažą...vyrukas tikras stipruolis tapo, didžkis...(o svarbiausiai mano mažylei neapsakomas džiaugsmas ir meilė jis...)

Pavasariniai žiedai (besprogstantys ``kačiukai``) Tomuko mamytei Ingai įteikti, blynai išragauti, mergytės ir moterytės paminėtos šia proga, tai atrodo ši diena atšvesta puikiai...

O kadangi prie visos šios dienos pasakojimo dar baigiau megzti tapkiukus, tai parodysiu ir juos

Numezgiau, nufotografavau, bet man jie nepatinka...perskysti, beformiai ir dar kažkokie netokie...žodžiu ardysiu ir nebeužbaiginėsiu...kadangi juos numegzti labai paprasta ir visada labai rūpėjo pabandyt, tai va ir pabandžiau :)))

užaugo...

Ryt diena kai galėsiu pasakyti sau ir visiems, kas norės išgirst, jog štai po 18-kos metų turiu jau galimybę atrišt prilaikančius kuoliukus savo ąžuoliukui...

O jeigu rimtai tai ryt mano pirmagimis bus jau pilnametis...ir džiugu ir truputėli gaila, jau nebebus mano mažiuko Danieliuko...nuo šiol jis jau visas DANIELIUS...

Bėga tas laikas, negailestingai...

Sveikinu sūnau...

Bučiuoju...

Myliu tave.

dar vis po švenčių...

Na ir tinginystė...baisu. Jau beveik mėnuo prabėgo, o aš vis neprisiruošiu čia užbėgt. Baru pati save...kažkoks meškutės miegas mane užklupo...

Na gerai baigiu pasakoti apie savo darytas dovanėles...

Taigi mano geriausiąjai draugei patobulinau nuotraukos rėmelį ir į jį įdėjau tokią pačią foto (ten mes abi) kokią ir aš turiu kasdien prieš akis...

norėjosi kažko šilto,  todėl ši ``kojinaitė`` su modelino sagutėmis man pasirodė tinkamiausias būdas pasakyt kokia ji man brangi...

Mano draugytės Narutės dukrelėms, kurias labai myliu, padariau štai ką:

Vyresnėlė Mantė gavo nertą zuikutį.

Kadangi 2011 metai Kiškio, tai pamaniau, kad šis zuikis ją saugos kaip talismanas. Bent jau to norėjau jį nerdama, o kaip bus?????

Mažąjai Ugnytei numezgiau riešines, kad nešaltų rankytės...

Kai dovanėlės joms buvo perduotos, nes nebuvo galimybės mums pasimatyti, tai po pokalbio telefonu su Narute, pasidarė labai gera, jog suteikiau savo mielosioms bent mažą džiaugsmo akimirką...

Man džiugu, kad joms patiko...

Ugnytei turiu numezgusi tokias pat kaip riešinės ir blauzdines, taigi kai tik susitiksim, o to labai trokštu ir tikiuosi jog tai įvyks artimiausiu metu, jos bus įteiktos...

Na štai ir aprašiau...

po švenčių

Nors prabėgo jau žiemos šventės, bet tik dabar prisėdau čia parašinėt...

Kažkoks tinginys apėmęs...

Kiek prieš šventes buvo padidėjus energija kūrybai ir visokioms mintims, tai dabar visiškas sąstingis. 

Bet truputį parašysiu ir parodysiu ką buvau padariusi artimiems dovanų...

Kaip ir anksčiau rašiau, norėjosi dovanėles padaryti kiek įmanoma savom rankom, taigi štai kas man išėjo:

Savo tėvukams nutariau padovanoti savo mažylės pirmųjų metų, nuotraukų albumą, kadangi jie nesinaudoja kompiuteriu tai pamaniau jog pamatyti ,bet kada, savo mažąją anūkėlę jiems bus smagu...taigi užsakiusi daug jos nuotraukų sudėjau į albumą, kurį šiek tiek patobulinau karpiniais ir aprašymais...

Mano sumanymas jiems labai patiko ir buvo labai patenkinti, jog pasižiūrėti į anūkėlę galės kai tik panorės...

Savo mielai sesutei įrėminau nuotrauką, kurioje ji su mano mažyle, o dar numezgiau aksesuarų (šalikas-karoliai ir apyrankės) komlektėlį. 

Kiek žinau jai taip pat patiko...

Štai ji su mano dovanomis....

Truputi apie megztą komplektą:

Jis visiškai ekologiškas, nes pagamintas iš jau anksčiau naudotų siūlų, o apyrankių pagrindas iš plastiko butelio, kurį apsukau izoliacine juosta, kad nebūtų aštrūs kraštai ...

Štai šalis-karoliai. Jo dėvėjimo būdų yra daygybė...tiesiog uždėjus ant kaklo, apsukus dukart, surišus mazgą, ar suraišiojus gijas ir t.t.

O čia apyrankės:

Štai kaip jos atrodė neapmegztos :DDDD

O štai kaip komplektėlis atrodo dėvint savininkei

Tai tiek apie dovanėles šeimynos nariams, kurios buvo gamintos mano rankomis...

Visiems kitiems šeimynikščiams teko dovanoti pirktines....bet nors etiketes visiems padariau pati. Kadangi 2011 metai Kiškio metai tai jos gavosi štai tokios:

O kitam kartui paliksiu savo geriausiai draugei ir jos mergaitėms, pagamintų dovanėlių aprašymą...

kalėdinė paroda

Kadangi kalėdinės nuotaikos vis stiprėja tai dar jų sustiprinimui, apsilankėme miesto centre vykstančioje, kalėdinių puokščių ir papuošimų parodoje. 

Mane ji tiesiog pakerėjo tai sukau ratus kokius tris kartus ir vis neatsižiūrėjau. Tokių ten grožybių prikurta...Tikros auksarankės tai darė. Labai smagios idėjos ir paprastų medžiagų panaudojimas mane labai sužavėjo...Viskas taip apgalvota ir labai kruopščiai atlikta. Galima sakyti viskas sukurta tikrų menininkų...

Visko nufotografuoti neįmanoma buvo, o ir nepatogu, nes tai juk autoriniai darbai, bet visgi kelias akimirkas užfiksavau...

Man taip viskas patiko jog galėjau viską iki pačių smulkiausių detalių fiksuoti, bet...

Ech gražu....

Dabar jau reiks ir namučius ruošti, puošti Kalėdoms. Nuotaika sustiprinta įspūdžiais iš parodos taigi pulsiu darbuotis.

VIENERI...

Na štai mano mažiukei - METAI. Niekaip negaliu atsistebėt, kad taip greit prabėgo tas laikas...

Pirmoji šventė su tortu ir žvakutėmis (tiksliau žvakute) jau įvyko, o prisiminimai apie ją ir pirmieji įspūdžiai mano dukrytę manau dar ir dabar tebelanko...

Štai kelios akimirkos:

 Prabudusi po pietų miegelio labai nustebo radusi tokį neįprastą kambarį. Atrodo nieko įpatingo ir nedariau, tik kelis balionėlius pripučiau, bet ji tai išvydo pirmą kartą gyvenime, todėl jai buvo labai keista, kas čia per daiktai...Jos reakcija mane labai pralinksmino. Ir pagalvojau, kaip mes nebemokam džiaugtis smulkmenomis...O tai juk ištiesų kaip džiugina...Juk viskas iš mažų smulkmenėlių ir susideda...

Savo jubiliatei padariau portretą-prisiminimą šiai progai.

Įrėmintą nuotrauką papildžiau jos delniuko antspaudu padarytu ore stingstančio modelino pagalba. Raidelės parašytos taip pat ant šio modelino sagučių...Po to viskas nulakuota. Sagytės smagios tuom , kad yra kaip koks baltas popieriaus lapas, nes ant jų galima rašyti, piešti, klijuoti ir t.t. ko tik fantazija trokšta. Jos neatlieka savo tiesioginės paskirties, nes labai trapios, bet kaip dekoravimo elementai tai tinka labai. Jas panaudojau ir darant kalėdines dovanėles...Taigi ore stingstantis modelinas man nelabai patinka, bet jį panaudojau šį kartą štai taip...

Manau, kad šią datą įamžinau...o kaip pavyko?...negaliu spręst...

Svarbiausiai, kad mažoji Viktorija buvo labai patenkinta. Krykštavo visą vakarą, džiaugėsi dovanomis ir svečiais. O man daugiau nieko ir nebereikia...

Taigi po žingsnelį žengiam į antrus metus...