2010 m. gruodžio 15 d., trečiadienis

kalėdinė paroda

Kadangi kalėdinės nuotaikos vis stiprėja tai dar jų sustiprinimui, apsilankėme miesto centre vykstančioje, kalėdinių puokščių ir papuošimų parodoje. 




Mane ji tiesiog pakerėjo tai sukau ratus kokius tris kartus ir vis neatsižiūrėjau. Tokių ten grožybių prikurta...Tikros auksarankės tai darė. Labai smagios idėjos ir paprastų medžiagų panaudojimas mane labai sužavėjo...Viskas taip apgalvota ir labai kruopščiai atlikta. Galima sakyti viskas sukurta tikrų menininkų...
Visko nufotografuoti neįmanoma buvo, o ir nepatogu, nes tai juk autoriniai darbai, bet visgi kelias akimirkas užfiksavau...


Man taip viskas patiko jog galėjau viską iki pačių smulkiausių detalių fiksuoti, bet...



Ech gražu....

Dabar jau reiks ir namučius ruošti, puošti Kalėdoms. Nuotaika sustiprinta įspūdžiais iš parodos taigi pulsiu darbuotis.

2010 m. gruodžio 11 d., šeštadienis

VIENERI...

Na štai mano mažiukei - METAI. Niekaip negaliu atsistebėt, kad taip greit prabėgo tas laikas...
Pirmoji šventė su tortu ir žvakutėmis (tiksliau žvakute) jau įvyko, o prisiminimai apie ją ir pirmieji įspūdžiai mano dukrytę manau dar ir dabar tebelanko...
Štai kelios akimirkos:



 Prabudusi po pietų miegelio labai nustebo radusi tokį neįprastą kambarį. Atrodo nieko įpatingo ir nedariau, tik kelis balionėlius pripučiau, bet ji tai išvydo pirmą kartą gyvenime, todėl jai buvo labai keista, kas čia per daiktai...Jos reakcija mane labai pralinksmino. Ir pagalvojau, kaip mes nebemokam džiaugtis smulkmenomis...O tai juk ištiesų kaip džiugina...Juk viskas iš mažų smulkmenėlių ir susideda...



Savo jubiliatei padariau portretą-prisiminimą šiai progai.


Įrėmintą nuotrauką papildžiau jos delniuko antspaudu padarytu ore stingstančio modelino pagalba. Raidelės parašytos taip pat ant šio modelino sagučių...Po to viskas nulakuota. Sagytės smagios tuom , kad yra kaip koks baltas popieriaus lapas, nes ant jų galima rašyti, piešti, klijuoti ir t.t. ko tik fantazija trokšta. Jos neatlieka savo tiesioginės paskirties, nes labai trapios, bet kaip dekoravimo elementai tai tinka labai. Jas panaudojau ir darant kalėdines dovanėles...Taigi ore stingstantis modelinas man nelabai patinka, bet jį panaudojau šį kartą štai taip...


Manau, kad šią datą įamžinau...o kaip pavyko?...negaliu spręst...
Svarbiausiai, kad mažoji Viktorija buvo labai patenkinta. Krykštavo visą vakarą, džiaugėsi dovanomis ir svečiais. O man daugiau nieko ir nebereikia...
Taigi po žingsnelį žengiam į antrus metus...

2010 m. gruodžio 6 d., pirmadienis

ryt labai svarbi ir ypatinga data

Ryt, 2010 gruodžio 7 dieną, 10 valandų 45 minutės bus lygiai METAI kaip į šį pasaulį atėjo mano stebuklas, laimė, angelėlis, dovanėlė, širdelė, džiaugsmelis, saulytė, pupa, zuikutis, lėlytė ir t.t. (visų naudojamų vardų neišvardinsiu :-)) - dukrelė Viktorija...Štai kokia ji tada buvo:


Net keista kaip greit pralėkė laikas. Atrodo metai tai didelis laiko tarpas, bet man tai lyg akimirka. Bandau viską atgaminti kas nutiko per šiuos metus, bet laikas toks negailestingas, kad net kai kas jau išsitrynė iš atminties. Galvoju, kad ne tik kiekviena diena buvo svarbi, bet net ir kiekviena minutė buvo labai reikšminga. Stebėjau kaip auga, keičiasi mano mažoji ir taip gaila, kad tų nuostabių akimirkų niekada nebesugrąžinsiu ir niekas jų nebepakartos...Kaip džiaugiuosi ir dėkoju Dievui, kad man teko tokia laimė patirti šį motinystės džiaugsmą. Šis jausmas neapsakomas. Kiekvieną dieną kartoju sau, kad esu pati laimingiausia, nes turiu šį maža stebuklėlį. Kai ją matau besišypsančia visos negandos, problemos ir nelaimės taip sumenksta, jog atrodo lyg pasaulis būtų tobulas...o gal jis iš tikrųjų toks???
Esu be galo dėkinga savo mažajai dukrytei už tai, kad ji mane labai daug ko išmokė. O išmokau su jos pagalba, būti daug geresne, linksmesne, švelnesne, dėmesingesne, pakantesne, kantresne, ramesne, atsargesne, kurybiškesne ir dar visokia -esne...Ačiū jai...
Tai štai kokia ta svarbioji data ryt.
Labai noriu ryt padaryti dieną kažkokią ypatingą. Aišku Viktorija dar per maža šventei, bet tai juk jos pirmasis gimtadienis, todėl labai pasistengsiu, kad ši diena būtų įsimintina...

2010 m. gruodžio 4 d., šeštadienis

štai ir žiema...

Atkeliavo pas mus tikra žiema...Su pirmosiomis gruodžio dienomis užėjo toks šaltis, jog drąsiai galima tvirtinti, kad ne tik kalendorinė, bet ir pati pačiausia žiemužė atėjo. Lauke šaltis minus 15 ir daugiau. Po šilto rudens tai taip netikėtai staigiai atšalo, kad nespėjau dar nusiteikti šalčiams. Bet po truputį jau prisijaukinu mintį jog žiemą būna šalta ir netgi labai...Liūdniausia, kad nebegalim su dukrele ilgai pabūti lauke. Ji tiesiog dievina pasivaikščiojimus, tiksliau pasivažinėjimus...Sėdi vežime ir net nejuda, niūniuoja kažką, žvalgosi, arba svajoja. Žodžiu smagu, o ir man patinka pasivaikščioti gryname ore. Einu pamažu, svajoju, kuriu visokius planus arba tiesiog stebiu mažąją ir džiaugiuosi gyvenimu.
Taigi šalčio nemėgstu, tiksliau nekenčiu. Esu šilumamėgė...Man anksčiau būdavo visada vėsu, netgi šalta, bet kai mano gyvenime atsirado mažas stebuklėlis tai net keista, bet dabar šalu vis rečiau. Aišku galima tai paaiškinti taip, jog dabar mažai turiu laiko kada sėdėti ir drebėti, nes vis tapenu: tai paskui ją, tai šiaip lekiu su darbeliais ar rūpestėliais...O iš kitos pusės kai pamastau tai šaltis visai smagu, nes tada tikra Kalėdų dvasia aplanko.
Po truputėli jau kurpiu dovanėles savo artimiesiems. Minčių ir idėjų turiu begalę, bet visų įgyvendinti nepavyks, dėl laiko stokos. Bet ką padarysiu tai po to įkelsiu čia, nes dabar jei parodysiu nebebus staigmena.
Šiandien mieste įžiebta kalėdinė eglutė. Labai norėjau nuvežti mažylę pasižiūrėt visos šventės, bet tas nelabasis šaltis...Bet nieko nulėksim ryt jos pažiūrėt, nes žada jau geresnį orą, taigi Kalėdos atkeliauja...

2010 m. lapkričio 22 d., pirmadienis

po truputį ateina Kalėdų nuotaikos

Kai mes daugiausiai laiko praleidžiam su dukrele namie, tai tos Kalėdų laukimo nuotaikos, kažkaip neskuba... Nors meluočiau, kad visai nesijaučia. Visgi televizinės kalėdinės reklamos jau sukasi, parduotuvės jau užsipildė kalėdinėmis prekėmis, skelbiamos nuolaidos...Taigi ta nuotaika kaip ir įperšama norisi to ar ne... 
O aš ta proga jau pradedu sukti galvą kokias čia dovanėles artimiesiems sukurt. Šiais metais, kaip niekad, noriu padaryti jas savomis rankomis, kad būtų jaukiau ir jaustųsi mano įdėta širdis. 
Taip užsikrėčiau rankdarbių manija, kad net keista. Norisi viska išbandyti....O tas laikas begėdis, vis bėga, skuba...Kaip jį pristabdyt?
Labai daug nardau interneto platybėse, renku idėjas. Kai kurias jau po truputį bandau, bet negaliu nuspręsti ar tinkama dovanėlei. (visus bandymus fotografuosiu, gal po to įdėsiu parodyti čia). Šiaip jau minčių turiu pakankamai, bet vis nerandu laiko pradėti įgyvendinti. O tai truputį baugina, nes galiu iki švenčių nespėti, bet gal viskas bus gerai....


2010 m. lapkričio 15 d., pirmadienis

baigta lėlė - Angliukas

Na va baigiau...
Vis trūksta to laiko. Atrodo jau prisėsiu prie kokio darbelio, kad ir šios lėlytės, bet tai tas tai anas ir žiūriu dienos nebėra....O dabar dar taip greit temsta, jog tik pavalgom pietus, užmiegam pietų miegelio, o pasižiūriu, kad nieko nebesimato....tamsu. Taigi šiaip ne taip visgi lėlė baigta. Štai ji:




Mano mažosios Viktorijos įvertinimas :-)))))


Džiugu, kad jai patiko. Darė mylu, mylu....
Neveltui dirbau....
Dar vienas smagumas tame jog ji tikrai EKOLOGIŠKA, nes visos medžiagos panaudotos ją gaminant iš jau naudotų dalykų. Tai: vaikiškos senos ir suplyšusios pėdkelnės, ji prikimšta - vata iš senos antklodės, Akytės padarytos iš tablečių lapelio, plaukučiai - iš išardytų siūlų ir t.t. Žodžiu mano pirmasis blynas..O ar dar jų bus? Čia jau kaip man šaus i galvą...o gal ką nors naujo bandysiu??? Nežinau. Kol kas minčių neturiu, bet ....jos labai greit atlėks. Jaučiu. O be to jau Kalėdos nebe už kalnų...

2010 m. lapkričio 12 d., penktadienis

vėl lėlytė...

Kaip ir minėjau patraukė mane ant žaislu darymo tiksliau lėlių...
Šį kartą sumasčiau pabandyti padaryti lėlę iš senų pėdkelnių, tiksliau iš jau suplyšusių vaikiškų getručių. Nors jų spalva labai jau niūri pasitaikė, bet kadangi tai bandymas, tai tiks ir jos, o be to tai irgi įdomus variantas. Bus lėlytė vardu ANGLIUKAS, nes labai jau tamsiai pilka...
Taigi štai ir ji :


Angliukas gavosi toks juokingas, nors ir dar nebaigtas....Taigi figurėlė diktuoja kažkokį įdomų veidą gaminti...
Na matysim kaip jau ten išeis, bet bandysiu daryti kažkokį juokingą.

2010 m. lapkričio 11 d., ketvirtadienis

lėlė-siūlelis pabaigta

Baigėsi mūsų negalavimai. Ačiū dievui kaip ir tikėjausi mano mažoji didvyrė su liga susidorojo be jokių problemų.  Dienelė kita ir Viktorija sveika....Šaunuolė ji mano...
O aš baigiau pradėtą lėlytę iš siūlų...Ji jau su plaukučiais ir veiduku.



Iš arčiau:



Na štai mano bandymas baigtas. Mažoji ją labai apžiūrėjo, paglamžė ir tuom susidomėjimas baigėsi, bet ji minkštiems žaisliukams aplamai dar kol kas abejinga. Žiūrėsim kaip bus ateityje...
O mano smalsumas bandyti daryti žaislus kažkoks sukilęs. Turiu idėjų, kurias mėginsiu įgyvendinti ...
Kaip seksis taip, bet darysiu, nes aš tokia jau esu, prie vieno kažko neapsistoju norisi pabandyti viską padaryti pačiai kuom susidomiu... Tai ne tik žaislai, bet šiuo metu jie prioritetiniai....



2010 m. lapkričio 7 d., sekmadienis

lėlė-siūlelis

Kaip liūdna žiūrėti į sergančią mažylę...Visa liūdna, karščiuojanti, pykstanti ir nežinanti ko nori ar nenori...Tokia mano pupytė. Taip gaila kai negaliu jai palengvinti, bet po truputėli, po žingsneli kaip nors iškęsim tą karščiavimą abi drauge. Ji stipruolė todėl greit įveiksim tą temperatūrą. 
Gal tai ateina dantukai ??? 
Kai ji užmigo visa deganti, sugalvojau padaryt jai lėlę. Gal ją pralinksmins, o jeigu ne (ligoniukas visa pikta) tai šeip bus naujas žaisliukas. O kadangi šiandien įpatinga diena tai dar ir kaip dovanėlė jai bus. Šiandien Viktorijai 11 mėnesių....
Po ranka pasitaikė siūlų kamuoliukas ir štai:



Na jai trūksta dar veiduko ir plaukučių, bet kadangi mes turim pirmiausiai susitvarkyti su negalavimu tai atidėsiu jos užbaigimą šiek tiek vėlesniam laikui.

2010 m. lapkričio 3 d., trečiadienis

kepurytes jau pasidalintos

Kepurytės jau turi savo nešiotojus....


Mažasis Tomukas pasirinko raudonąją, kaip tikrasis Kalėdinis seneliukas.
Žiuriu į jį ir galvoju, kad nepastebėsiu kaip atlėks didžiosios šventės...Taigi tuoj teks ruoštis, puoštis ir t.t. nes mano mažylei bus pirmosios Kalėdos kai jai jau bus viskas įdomu....Ji jau bus ką tik atšventusi savo pirmąjį gimtadienį todėl blizgučiai, žaisliukai ir visokios švieselės kaip tik bus jos smalsumui.
 Taigi pradedam laukti švenčių.....

2010 m. lapkričio 1 d., pirmadienis

kepurytės

Paskutinis mano darbelis - kepurytės.

Pabaigiau megzti. Liko tik kutosai ir raišteliai


Na štai ir viskas....

Jos bus mano mažytei ir mano simpatijai Tomukui. Kurią jis pasirinks??? Kadangi jis mažesnis tai pirmenybė rinktis jam (tiksliau jo mamytei Ingai).

2010 m. spalio 26 d., antradienis

plojam katučių

Šiandien mano mažoji dar naują dalyką išmoko: ploti delniukais... Katu katu katutes, keps Viktutė bandutes...
Man aišku smagu iki nukritimo, o ji irgi džiaugiasi ir rodo visiems kas tik paprašo...Žodžiu smagu. 
O be to ir oras šiandiena puikus kodėl gi nepaplojus


2010 m. spalio 25 d., pirmadienis

jaukus savaitgalis

Vis dar gyvenu maloniomis savaitgalio nuotaikomis. Kai atvažiuoja mano geriausia ir mylimiausia draugė Narutėlė su savo mergytėmis (nors šį kartą labai gaila, kad negalėjo atvažiuoti Mantutė) tai man tokia šventė būna, kad galima lyginti net su didžiausiomis šventėmis kaip Kalėdos ar Velykos...Labai jos pasiilgstu...Aišku galima sakyti, kad Kaunas nuo Panevėžio ranka pasiekiamas, bet susimatymai tokie reti jog atstumas atrodo begalinis. Visa laimė, kad gyvename gerais laikais kai technologijos pažengusios ir bendrauti galime visais įmanomais būdais ir nesimatant akis į akį....
Taigi buvo taip jauku ir gera, jog nepastebėjau kaip pralėkė savaitgalis. Pasiplepėjom kaip sakoma <tarp mūsų mergaičių>, prisijuokėm, pasibėdavojom, o ko daugiau ir bereikia draugužėm????
O tas savaitgalis nuostabus ir įsimintinas man, dar ir dėl to, kad mano mažutėlė žengė savo pirmuosius žingsnelius savarankiškai. Tai labai džiugu. Aišku ji labai nustebo pati ir net išsigando, bet po to tokia patenkinta liko, jog šiandiena daug tvirčiau jaučiasi vaikščiodama ir vis bando paleisti mano ranką ir eit pati, nors dar truputėli ir nestabilu...pliumteli ant žemės, bet kaip gi išmoksi nepagavus kiškio...
Labai didžiuojuosi ja ir džiaugiuosi, kad ji taip greit auga, bet kartu ir liūdžiu, nes laikas lekia ir vis keičia malonias  akimirkas kitomis, kurios greit pasimiršta...tai nesąžininga, bet toks jau gyvenimas...
Todėl ir stengiuosi jas kažkaip užfiksuoti...

2010 m. spalio 23 d., šeštadienis

dar mano mažylei

Štai dar keli mano kūrinėliai:
Megztukas labai šiltas ir mėgiamas. Jau tuoj ir išaugsim....



Šis megztukas taip pat labai šiltas...o tai ir yra svarbiausia




O sarafanas ir galvos juosta tai mano pupai kai norėsis pasipuošti.....


Čia tik labai maža dalelė mano mezginių, bet visko gi nesudėsiu čia. Ką jau numezgiau tai tegu ir lieka nepublikuota....O naujausiai aišku pasigirsiu......

2010 m. spalio 22 d., penktadienis

riešinės-bepirštinės

Baigiau, savo sesutės pageidavimu, mezginėlį....



Kadangi jau šalta, o ateina dar šaltesnis laikotarpis, tai manau jai darbe tikrai bus jaukiau rankytėms....Nors ji dirba šildomose patalpose - biure, bet kaip sakoma šiluma kaulų nelaužo.

2010 m. spalio 19 d., antradienis

liemenė

Na va sekmadienį baigiau liemenę draugės sūneliui Tomukui.


Šiandien jie buvo atlėkę į svečius ir labai mes su dukrele tuo džiaugėmės...Mano simpatija Tomuliukas jau taip stipriai paaugo, kad net nustebau. Nors atrodo neseniai matėmės, bet naujagimiai taip greitai keičiasi, kad net nespėji atsistebėt...
O liemene tai manau liko patenkinti.
Aišku aš nelabai patenkinta rezultatu (tobulumui ribų nėra), bet svarbu mažyliui Tomukui bus nešalta....

2010 m. spalio 12 d., antradienis

pabaigtuvės

Pabaigiau kelis niekučius savo mažylei.

Kadangi orai vis šaltėja tai numezgiau jai tapukus, kad būtų šilčiau bėgioti po namus...Ji jau labai daug tapena todėl norisi, kad kojytės nesušaltų...


Ir dar kepurytė.


Vėjas vis atšiauresnis ir piktesnis darosi, todėl kuo šilčiau ausytėm ir kakliukui tuo geriau.



Čia mano modelis. Tai jai kepurytė.....

2010 m. spalio 4 d., pirmadienis

obuoliukai

Kadangi vėl visą dieną švietė saulytė, tai mes leidom laiką lauke, o tiksliau sode. Skynėm obuolius...



Čia mūsų pagalbininkė.....



Taigi obuolių derlius nuimtas.
Žiemą valgysim ir prisiminsim šia gražią dieną..
O štai ir šio derliaus dovana mums:


Ačiū mano sesytei už šį konditerinį šedevrą. 
Po darbelių su arbatos puodeliu ir pyrago gabalėliu, kas gali būti geriau....

2010 m. spalio 3 d., sekmadienis

rudeninis savaitgalis











 Vis dar daug laiko, mes su mažyle, praleidžiam lauke, nors jau visai rudeniška, bet lauke dar norisi pabūti kuo ilgiau.... pagaudyti saulytės spindulėlių, pasidžiaugti paskutiniais žiedais, pasigrožėti spalvų įvairove...Oras vis labiau tolina vasarą....



Gamta, su kiekviena akimirka, rodosi vis labiau niaukiasi ir liūsta.....

2010 m. spalio 1 d., penktadienis

jau rudenėlis atbėga šuoliais....

Nors šiandiena labai gražus oras, saulytė švietė visą dieną, bet jau labai jaučiasi, kad rudenėja. Net kvapas lauke rudeniškas. Kvepia vystančiomis gėlėmis, besispalvojančiais medžių lapais, kaminų dūmais, garuojančia žeme...

2010 m. rugsėjo 29 d., trečiadienis

pirmasis blynas

Štai ir aš panorau įsilieti į internetines platybes, pasidalinti savo mintimis, darbeliais....
Labai jau užbūrė mane auksarankių, auksaminčių ir visokių auksadarbių tinklaraščiai. Pagalvojau, kad aš irgi šį tą moku ir sugebu, kodėl nepasigyrus, nepasirodžius....O ir po kažkurio laiko tarpo ir pačiai bus smagu prisiminti ką veikinėjau....
Didžiausias ačiū tai aišku Raselei...čia ji mane taip užbūrė savo talentais, kad ir aš panorau savo menkais darbeliais pasipuikuoti. Aišku jos lygio niekada man nepasiekt, nors ir nėra tikslo man to daryti, nes kiekviena esam manau savaip žavios ir talentingos. Kaip pasižiūri ar paklausai tai kiekviena moteriškė ar mergina kažką fenomenalaus daro: kas gardžiai gamina, kas siuva, kas mezga, kas siuvinėja, fotografuoja, lipdo, neria, piešia......nebevardinsiu, nes yra begalės puikių užsiėmimų kuriuos daro moterys, neįtikėtina, bet dar spėdamos pasirūpinti šeima, vaikučiais, nudirbti darbus, skirti laiko sau ir draugams.
TAI  NUOSTABU IR NEPAKARTOJAMA