Na pagaliau pajutau pavasarį...
Saulutė jau rodo savo šilumą, oras jau maloniai kvepia ir šyla, šviesa džiugina ir prabudus ir vakarėjant, žodžiu smagiau ir smagiau darosi...Bevaikštinėdamos su dukrele po kiemą ir mūsų pamiške, jau džiaugiamės paukščiukų giesmelėmis, jiems jau irgi smagu sulaukus šilumos ir šviesos...Su kiekviena diena tų čirenimų vis daugėja ir įvairėja...Smagu jų klausytis. Nors dar sniego palygint daug aplink ir jis visas suledėjęs, bet saulutė jį naikina negailėdama...Valio. Gyvybė gamtoje taip pat jau bunda, krūmai jau aplipo ``kačiukais``. Parsinešėm jų, kad džiugintų akį ir kambaryje...žodžiu gera.
Kadangi šiandien kovo 8-oji, moters (tulpių) diena, o šiais metais dar ir užgavėnės tai ją paminėti buvo privalu. Aplankėme mažąjį Tomuką. Tiesa sakant jau nebe tokį ir mažą...vyrukas tikras stipruolis tapo, didžkis...(o svarbiausiai mano mažylei neapsakomas džiaugsmas ir meilė jis...)
Pavasariniai žiedai (besprogstantys ``kačiukai``) Tomuko mamytei Ingai įteikti, blynai išragauti, mergytės ir moterytės paminėtos šia proga, tai atrodo ši diena atšvesta puikiai...
O kadangi prie visos šios dienos pasakojimo dar baigiau megzti tapkiukus, tai parodysiu ir juos
Numezgiau, nufotografavau, bet man jie nepatinka...perskysti, beformiai ir dar kažkokie netokie...žodžiu ardysiu ir nebeužbaiginėsiu...kadangi juos numegzti labai paprasta ir visada labai rūpėjo pabandyt, tai va ir pabandžiau :)))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą